Popiežiumi tapusio Pranciškaus kelionės žymėjo svarbiausias globalias problemas: skurdą, klimato krizę, migraciją, karą. Per vieną pirmųjų jis lankė migrantus Italijos Lampedūzos saloje, o 2021-aisiais nuvyko į Artimuosius Rytus. Šios kelionės sutapo su dokumentinio kino meistro Gianfranco Rosi filmų „Liepsnojanti jūra“ ir „Notturno“ geografija. Režisierių tai įkvėpė sukurti dialogą tarp archyvinės Vatikano medžiagos ir savo paties filmuotų vaizdų, o kartu – tarp nesenos istorijos ir kino atminties.
„Atrodo, kad yra tiek pavojų suklupti kuriant filmą apie popiežių: nukeliauti į perdėtą panegiriką arba ezoteriką, kliautis įvairiomis kontroversijomis, tačiau Gianfranco Rosi meistriškai valdo į jo rankas pakliuvusią medžiagą ir kuria filmą, vienodai įdomų tikintiesiems ir religijos skeptikams. Jo centre – žmogus, pateisinantis savo užimamą poziciją ne tik archajiškų Bažnyčios ornamentų fone, bet ir moderniame kontekste, kuriam stinga tvirtų autoritetų ir nuoširdžios atjautos.“ (Aistė Račaitytė)