Sesilija kiekvieną vakarą leidžia kino salėje. Tik čia ji jaučiasi laiminga ir įkvėpta. Kasdienybėje slegia netikęs vyras ir skurdus gyvenimas Didžiosios depresijos apimtoje Amerikoje. Įsimylėjusi vieną personažą, ji jau penktą vakarą žiūri tą patį filmą. Tačiau šį kartą nutinka kai kas neįtikėtino – sujaudintas jos žvilgsnio veikėjas palieka filmą ir nužengia iš ekrano į kino salę.
„Šiame filme kino magija nugali realybę. Jis yra šiek tiek apie visus mus, kino žiūrovus – kas nėra ieškojęs užuovėjos nuo negandų kino salėje? Ir netikėčiau, jei atsirastų teigiančių, kad niekada niekada nebuvo taip naiviai įsimylėję kokio nors kino personažo. Filmo veikėjui nužengus iš ekrano, labai gerai atsiskleidžia fikcinių personažų ribotumas ir tai leidžia apmąstyti santykį su jais. Tuomet labai įdomu diskutuoti – laiminga šio filmo pabaiga ar ne?“ (Ignė Smilingytė)