Kai 1957-aisiais Sovietų Sąjunga į kosminę orbitą sėkmingai išvedė pirmąjį dirbtinį palydovą, o dar po ketverių metų ten pat išsiuntė ir pirmąjį žmogų, Jungtinėse Valstijose kilo nemažas kipišas. Buvo nutarta, kad nusileisti šiose lenktynėse jokiu būdu negalima ir Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai (NASA) buvo liepta trūks plyš pirmajai nutūpti Mėnulyje.
Nieko nuostabaus, kad JAV astronautus į Žemės palydovą turinčio nuskraidinti projekto „Apollo 11“ direktoriui Koului Deivisui rūpesčių buvo per akis. Moksliukas iki pat širdies gelmių, vyras nuoširdžiai tempė užsikrautą naštą, visiškai nekreipdamas dėmesio nei į savo paties, nei į viso projekto įvaizdį. O jis, švelniai tariant, buvo nekoks. Siekiant pataisyti situaciją, kosmoso administracija pasamdė pagalbą iš išorės: inovatyvią ir kūrybišką marketingo specialistę Kelę Džouns.
Čia ir prasidėjo istorija apie netikėtus bendražygius, kuriems pavyko kartu įsirašyti į istoriją.