1959-aisiais Jeanas-Lucas Godard’as trokšta pagaliau išgarsėti kaip režisierius, pavyduliaudamas kolegoms „Cahiers du cinema“ kritikams Truffaut ir Chabroliui. Jis nori sukurti nuoširdų ir sąžiningą filmą, tad Paryžiaus gatvėse ima filmuoti „Iki paskutinio atodūsio“, varydamas iš proto savo prodiuserį bei ignoruodamas pagrindinės aktorės Jean Seberg reikalavimus. Kanuose pristatyta amerikiečių režisieriaus Richardo Linklaterio vizija apie svarbiausio „Naujosios bangos“ filmo sukūrimą atkartoja ne tik šios juostos manierą, bet ir veržlią nepriklausomos kūrybos ir laisvės dvasią.
Richardas Linklateris gimė 1960 m. Hjustone, Teksase, yra savamokslis amerikiečių režisierius ir scenarijų autorius. 1991 m. pristatė ilgametražį filmą „Dykinėtojas“, sukėlusį sensaciją Sandanso kino festivalyje. 1993-iaisiais sukūrė „Išmuštieji iš vėžių“, o 2003 m. – didelio biudžeto filmą „Roko mokykla“. 1995 m. pasirodė kritikų pripažintas „Prieš saulėtekį“, o vėliau – žymūs jo tęsiniai „Prieš saulėlydį“ (2004) ir „Prieš vidurnaktį“ (2013), tapę garsiosios trilogijos „Prieš…“ dalimis. „Scanoramoje“ 2014 m. buvo pristatytas Linklaterio filmas „Vaikystė“.