Ankstyvesnius ketvirtadienio seansus dedikuojame senjorams, bet priimame visus kinui neabejungus žiūrovus.
Dovilės gyvenimą sukrečia tėvo mirtis. Tačiau gedėti nėra kada, ji turi skubiai organizuoti atsisveikinimą. Norėdama įgyvendinti šią užduotį tobulai, Dovilė rūpinasi kiekviena renginio detale. Ji pati skuba iš morgo į šarvojimo salę, iš kapinių, į gėlių turgų, vis pakliūdama į vieną už kitą kurioziškesnes situacijas. Tačiau makabriški laidotuvių organizavimo iššūkiai jos nepalaužia. Netgi priešingai: užgriuvusių reikalų tvarkymas merginą pradeda veikti kaip savotiška terapija.
Ir galiausiai jai pavyksta. Susirinkusieji į tėvo šermenis Dovilei žarsto komplimentus: laidotuvės labai jaukios. Subtili urnos, gėlių ir žvakių kompozicija, iškabintos velionio šypsenų pilnos nuotraukos ir originalus garso takelis kuria nuotaiką, dėl kurios laidotuvių erdvė akimirkomis primena labiau ne šarvojimo, o šventinę pokylių salę. Tuo tarpu vis skubančią merginą pasiveja prisiminimai iš vaikystės.