Filmai Lietuvos valstybingumo šventėms paminėti

Artėjant Lietuvos valstybingumo šventėms, kviečiame rinktis filmus, kurie skatina moksleiivų pilietiškumą, supažindina su Lietuvos istorijos momentais ir įkvėpiančiais Lietuvių žygdarbiais. Sąrašą sudaro filmai nuo lietuvių kino klasikos iki ką tik kino teatrus pasiekusių naujienų.

Informacija apie edukacines veiklas teikiama:
tel. 8 670 25508
el.paštu edukacija@kcromuva.lt

 

Pilietiškumą ugdantys filmai

„Sausis“

Kadras iš filmo „Sausis“

1991-ieji Latvijoje. Devyniolikmetis Jazis ir jo draugai Ana ir Zepas – būsimieji kino kūrėjai, svajojantys statyti filmus ir skubantys mėgautis jaunystės laisve. Deja, regiono politinės sistemos žlugimas sugriauna jų planus, šeimos ryšius ir draugystę. Dalyvavimas taikiame pasipriešinime tampa lemiamas jų brandos momentu.

„Sausis“ – autobiografinis žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus.

Rekomenduojama 9–12 kl. mokiniams.

„Vaikai iš Amerikos viešbučio“

Kadras iš filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“

1972-ieji Kaunas. Į buvusio „Amerikos“ viešbučio rūsį slapta renkasi jaunuoliai. Čia bandoma gaudyti Liuksemburgo radijo stoties bangas, kur skamba laisvojo pasaulio muzika. Jaunuoliai net parašo pageidavimų laišką į Liuksemburgo radiją, tačiau jis patenka į anglų mokytojo rankas. KGB susidomi šia įtartina grupe, prie kurios prisijungia ir Rina. Pasiskolinę vyresnio draugo automobilį, jaunuoliai išvažiuoja į Palangą, į lietuviškąjį Vudstoką. Sambūrį sujaukia milicija. Tai filmas apie lietuvių „hipių“ kartą, apie metą, kai susidegino Romas Kalanta, prasidėjo menininkų emigracija, suaktyvėjo slaptųjų tarnybų veikla.

Rekomenduojama 9–12 kl. mokiniams.

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“

Kadras iš filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“

François Rabelais laikais žmonės žinojo, jog karnavalai griauna įprastą tvarką. Michailo Gorbačiovo laikais jiems tapo aišku, kad karnavalai sugriauna imperijas. Filmas pasakoja istoriją apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“.

Cirką primenantis įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir net patiems grupės nariams netikėtai „Antis“ tapo ryškiausia Dainuojančios revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, įtraukusiu tūkstančius pasekėjų. Tai istorija apie mažą šalį, ypatingą jos laikotarpį ir žmones, kurie, nepaisant pavojaus, iškovojo savo Nepriklausomybę su šypsena veide ir daina lūpose.

Rekomenduojama 9–12 kl. mokiniams.

 

Filmas žvelgiantiems į ateitį ir norintiems daugiau sužinoti apie lietuvių mokslinius išradimus.

„Ateities istorija. Lietuva“

Kadras iš filmo „Ateities istorijos. Lietuva“

Tai didelė istorija apie mažytę, vos 2,8 mln. gyventojų turinčią šalį – Lietuvą. Dokumentinis filmas „Ateities istorija. Lietuva“ skirtas įkvėpti jaunąją kartą rinktis studijas Lietuvos universitetuose. Jis pasakoja apie mokslininkų kelią, apie nepamirštamus eureka momentus, apie unikalius išradimus, kurių gausa ir pribloškia, ir įtraukia į pasakojimą apie naują, saugesnį ir tvaresnį pasaulį, kurį galime sukurti drauge. Lietuvos mokslas pristatomas kaip vientisa ECO sistema, kurioje vienos grandys be kitų negali funkcionuoti. Tai nuostabi kelionė ten, kur patenka tik mokslininkai. Filme pristatoma 16 mokslinių išradimų – projektų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio – pirmą kartą mokslo pasaulį išvydę Lietuvoje. Tai ir garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti” paveldimas ligas, ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei išrastas „gyvybės eliksyras”. Tai ir pirmoji mobilioji balso skenavimo programėle pasaulyje bei analogų neturintis lietuviškas įrankis NAAS, skirtas informacinių grėsmių prevencijai. Ir tai tik nedidelė dalis Lietuvos universitetų mokslininkų išradimų, su kuriais kviečiame susipažinti filme „Ateities istorija. Lietuva“.

Rekomenduojama 7–12 kl. mokiniams.

 

Pasisemkite įkvėpimo iš lietuvių, kurie garsina savo šalį darydami tai, ką myli

„Irklais per Atlantą“

Kadras iš filmo „Irklais per Atlantą“

Vienas žmogus, vienas vandenynas, šimtmečio istorija…

Tikras pasakojimas apie Aurimą Valujavičių, pirmąjį lietuvį, kuris niekieno nepadedamas leidosi į vieną didžiausių savo gyvenimo iššūkių – 8500 km kelionę per Atlantą irkline valtimi „Lituanica“, siekiant paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines.

Pasinerti į vienatvę ir euforiją, skausmą ir džiaugsmą, nerimą ir viltį, kad Atlanto vandenynas bus perirkluotas nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies ir Majamio krantas pergalingai pasiektas. Tik šios mintys Aurimo galvoje sukasi jau keletą metų, o į atvirą vandenyną jis leidžiasi po ilgiau nei dvejus metus trukusio intensyvaus pasiruošimo istorinei, o kartu ir rekordinei kelionei. Fizinis pasirengimas, psichologinė drausmė, griežta disciplina ir kasdien augantis adrenalinas dėl išsikelto tikslo, atmosferą tik dar labiau kaitina. Nesuskaičiuojamos valandos ir dienos darbo Aurimą priveda prie taip ilgai laukto kelionės starto, ankstų Kalėdų rytą. Svarbiausia jo taisyklė – niekada nesustoti irkluoti!

Rekomenduojama 6–12 kl. mokiniams.

„Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“

Kadras iš filmo „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“

Vieno žymiausių Lietuvos fotografų Antano Sutkaus kino portretas, atskleidžiantis charizmatišką, padūkusį ir kūrybišką maestro būdą. Net ir ištikus negalei senatvėje. Ruošdamasis ir keliaudamas į reikšmingiausią viso gyvenimo darbų parodą Manheime (Vokietija), Antanas nugrimzta į skaudžius praeities prisiminimus. Tačiau Nidoje nutikusios fotografijos pamokos moksleiviams vėl sugrąžina norą gyventi ir fotografuoti.

Rekomenduojama 9–12 kl. mokiniams.

Skip to content