Poema mažiems žmonėms

Antonas vadovauja savanorių komandai, kurie rytiniame Ukrainos fronte rizikuoja savo gyvybėmis ir bando evakuoti likusius, vis dar nenorinčius išvykti gyventojus. Tuo tarpu dvi senyvo amžiaus moterys pasirenka savą pasipriešinimo formą ir nusprendžia likti fronte. Zinaida stovi prie lango, fiksuoja kiekvieną rusų pajėgų veiksmą ir siunčia informaciją Ukrainos kariuomenei. O Taisija rašo eilėraščius, kuriais manipuliuoja okupantų karius. Šios dvi paralelinės istorijos susijungia į jautrią kino poemą apie viltį bei atmintį. Tai priminimas, kad net mažiausi veiksmai gali prisidėti prie didelių pokyčių.