Dokumentiniame filme „Čiurlionis po Čiurlionio“ nagrinėjama viešojo pasakojimo, menininko vertinimo bei suvokimo skirtingose epochose raida. Po M. K. Čiurlionio mirties susiformuoja vienišo genijaus, tautos dvasios įkūnytojo vaizdinys.
Visai netrukus, stalinizmo metais, menininko mitą bandoma niekinti ir eliminuoti iš nacionalinės kultūros. Dar vėliau, sumaniai pritaikant sovietinę kultūrinę inžineriją, Čiurlioniu pasinaudota sovietinei propagandai ir savireprezentacijai, bandantys kalbėti apie menininką ne pagal ideologinę liniją nuolat turi laviruoti tarp politinių ir ideologinių gniaužtų. Galų gale Lietuvai iškovojus antrąją nepriklausomybę pagaliau atkuriamas natūralus ir savalaikis jo funkcionavimas Europos kultūros lauke.
Vis dėlto įvairių epochų soformuoti Čiurlionio kūrybos vertinimai ir sukurti mitai turi didelę įtaką šiandieniniam jo suvokimui. Kokiame taške, kurdami ir perduodami Čiurlionio pasakojimą, esame šiandien?
Rekomenduojama 7–12 kl. mokiniams.
Ugdymo sritys: istorija, dailė ir muzika, etika, pilietinis ugdymas, kultūros pažinimas, medijų ir informacinis raštingumas, bendrosios kompetencijos.
Temos pokalbiams po filmo: menininko įvaizdis ir mitai, kultūra ir politika, propaganda, istorinė atmintis, tautinė tapatybė, dokumentinis kinas.