Gyveno kartą Oto

Oto – ant viso pasaulio niurzgantis 60-metis. Priežasčių niurzgėti jis, žinoma, turi daugybę: neseniai mirė visą gyvenimą mylėta žmona, po 40-ies metų tame pačiame darbe jį garbingai palydėjo į pensiją, o svarbiausia – aplink vyrą vieni idiotai, trikdantys nusistovėjusią tvarką. Ar bent jau taip atrodo Otui. Nė kiek jam nepalengvėja, ir kai į kaimynystėje esantį namą įsikrausto energinga šeimyna su dviem jaunom dukrom. Diena po dienos, pabendravimas po pabendravimo ir Oto pamažu prisimena svarbiausią dalyką gyvenime – gyventi.