Dovilės gyvenimą sukrečia tėvo mirtis. Tačiau gedėti nėra kada, ji turi skubiai organizuoti atsisveikinimą. Norėdama įgyvendinti šią užduotį tobulai, Dovilė rūpinasi kiekviena renginio detale. Ji pati skuba iš morgo į šarvojimo salę, iš kapinių, į gėlių turgų, vis pakliūdama į vieną už kitą kurioziškesnes situacijas. Tačiau makabriški laidotuvių organizavimo iššūkiai jos nepalaužia. Netgi priešingai: užgriuvusių reikalų tvarkymas merginą pradeda veikti kaip savotiška terapija.
Ir galiausiai jai pavyksta. Susirinkusieji į tėvo šermenis Dovilei žarsto komplimentus: laidotuvės labai jaukios. Subtili urnos, gėlių ir žvakių kompozicija, iškabintos velionio šypsenų pilnos nuotraukos ir originalus garso takelis kuria nuotaiką, dėl kurios laidotuvių erdvė akimirkomis primena labiau ne šarvojimo, o šventinę pokylių salę. Tuo tarpu vis skubančią merginą pasiveja prisiminimai iš vaikystės.