1958 m. vasara. Ji – austrė, jis – šveicaras; ji – poetė, jis – dramaturgas; ji – nerūpestinga ir trapi, jis – drąsus, bet konservatyvus. Kai Ingeborg Bachmann pirmą kartą Paryžiuje sutinka Maxą Frischą, jie abu jau yra žinomi literatūros pasaulyje ir dievinami skaitytojų. Per ateinančius ketverius metus, migruodami tarp Ciuricho, Berlyno ir Romos jie patirs aistringą, bet nenumaldomos kūrybinės konkurencijos lydimą romaną.Santykiams netikėtai nutrūkus, padedama jauno žurnalisto Ingeborg randa kelią atgal į save ir, svarbiausia, į savo rašymą.
Režisierė Margarethe von Trotta dažnai vaizduoja vienaip ar kitaip maištaujančias, asmeninės laisvės siekiančias moteris, kurioms tiesa kartais svarbesnė už jų pačių reputaciją. Tokios buvo jos herojės Rosa Luxemburg ir Hannah Arendt. Ingeborg Bachmann, kurią suvaidino Vicky Krieps, ne išimtis – ryški, įtakinga, maištinga, prieštaringa, skausmingai tiesi kaip ir jos kūryba. Šiame filme jos vidinė nostalgija, liūdesys ir viltis tiksliai perteikti be galo estetiška kinematografine kalba.