Šiame filme gali būti scenų, kurios kai kuriuos žiūrovus gali trikdyti.
Karas yra žmonių tragedija, tačiau neturėtume pamiršti, kad gamta kenčia kartu su mumis. Be pasakotojo balso filmas skleidžiasi tarsi metafizinė simfonija: matome pelenais virtusius miškus, sprogimų išvarpytus laukus, karinės technikos griaučius. Ir vis dėlto gamta nepasiduoda – kaip ir žmogus. Kol viena pusė sėja mirtį, kita – išminuotojai, kūnų ieškotojai, ekologai – fiksuoja tragedijos padarinius ir bando atkurti trapias Ukrainos ekosistemas. Net kai horizonte vis dar dunda, čia vyksta atkaklus atgimimas.
„Geriausia „Diviją“ žiūrėti apie ją žinant kuo mažiau. Nors tai toli gražu nėra vienas tų filmų, kurie bando apkerėti gamtos grožiu. Greičiau tai bandymas vien vaizdais, be žodžių parodyti, kad aplinkosauga nėra atskira sritis, kurios problemas įmanoma spręsti vakuume. Ji susipynusi su visais kitais socialiniais bei politiniais klausimais, kuriuos taip pat neretai sprendžiame tarsi vakuume. „Divija“ būtent tai ir padaro – ji tuos vakuumus užpildo.“ (Programos sudarytojas Vladas Rožėnas)
Pasaulinė premjera: Karlovi Varų kino festivalis, „Krištolinio gaublio“ programa, 2025 m.