Distopinėje, karų ir ekologinių katastrofų nuniokotoje Vieningoje Korėjoje gyvena ne tik žmonės, bet ir išoriškai niekuo neišsiskiriantys mutantai, vadinami omegomis, kurie išnaudojami kaip pigi darbo jėga ir privalo gyventi už miesto sienų. Vienas jų pasiryžta pavojingai kelionei – įvykdyti paskutinį mirštančio draugo norą: perduoti jo kūno dalį dukrai, kad ši jį oriai palaidotų. Šiame hipnotizuojančiame filme monstriška mutacija tampa pasipriešinimo valstybės aparatui simboliu, o ekologinė tarša – toksiškos ideologijos metafora. Pasaulyje, kur klaustrofobiški gatvių labirintai primena vieną milžinišką gamyklą, žmonės geria tik dirbtinį vandenį ir saugo ausis nuo mutantų skleidžiamų garsų, nebėra vietos empatijai, – tik baimei ir mitų suformuotai realybei.
Pietų Korėjos režisieriaus Syeyoung Park debiutas „Pelekas“ (bendraminčių nufilmuotas už itin mažą biudžetą – 25 000 eurų) – tai poetiška ir baugi totalitarizmo, dezinformacijos, ekologinės katastrofos ir susvetimėjimo alegorija, meistriškai jungianti žanrinį kiną su socialiniu komentaru. Niūri ateities vizija, groteskiška urbanistinė erdvė, industrinis triukšmas ir egzistenciniai klausimai susipina su melancholišku žmogiškumo ilgesiu.
Filmo premjera įvyko Lokarno kino festivalio programoje „Concorso Cineasti del Presenteė“.
Programa: Atspindžiai
Filmai sinefilams, besiilgintiems sudėtingesnės kino kalbos, poteksčių, daugiasluoksnių pasakojimų.