Vitališka kino sakmė, užburianti reivo dvasia. Viename iš muzikos festivalių prie komunos prisijungia Luisas (jį vaidina aktorius Sergi López) su sūnumi Estebanu ir šunele Pipa. Jis ieško dingusios dukters. Keliaudamas vis gilyn į deginančią laukinę gamtą kartu su alternatyvia, užsimiršti siekiančia bendruomene, herojus patiria sukrečiančius išbandymus. „Siratas“ islamo tradicijoje reiškia kelią ar tiltą – plonesnį už plauką ir aštresnį už aštriausią kardą. Jo paskirtis – jungti Paskutiniojo teismo stotelę su Rojumi arba pastarąjį atskirti nuo Pragaro. Šiame filme tiltas driekiasi tarp Maroko ir Mauritanijos, o apačioje, vietoj pragaro liepsnų, kojas degina Sacharos dykuma. Filmas pakeri ir vaizdais, ir techno kūrėjo Kangding Ray muzika, kuri supurto, paglosto, o kartais nuneša į kelionę be galimybės sugrįžti.
Pasak vis didesnį tarptautinį pripažinimą pelnančio režisieriaus Oliver Laxe („Mimozos“, „Ugnis ateis“), jo trečiojo filmo „Siratas“ įkvėpimu tapo Abbas Kiarostami juosta „Trešnių skonis“, kurioje susidūrimas su mirtimi tampa ode gyvenimui. Nestabiliame šiandieniniame pasaulyje galisų kilmės režisierius leidžiasi į žmogaus autentiškumo paieškas, kai gyvenimas žmogų sukrečia ir klausia, kas esame iš tiesų, ką jaučiame atsidūrę bedugnėje.
Brolių Almodóvar prodiusuoto filmo premjera įvyko konkursinėje Kanų kino festivalio programoje, kurioje jis apdovanotas Žiuri prizu.
Programa: Kita realybės pusė
Kiekviena realybė turi nematomą pusę, pilną netikėtų, nuolat mus stulbinančių, šiek tiek mistinių dalykų.