Prieš dvidešimt penkerius metus įvykus klimato katastrofai, Žemė tapo nebegyvenama. Motina (Tilda Swinton), Tėvas (Michael Shannon) ir Sūnus (George MacKay) gyvena po žeme įrengtuose namuose, kur bando išlaikyti viltį ir normalumo jausmą, laikydamiesi kasdienio gyvenimo ritualų. Jų laimingą kasdienybę sujaukia pasirodžiusi nepažįstamoji Mergina (Moses Ingram). Niekada nematęs išorinio pasaulio, naivus dvidešimtmetis Sūnus susižavi viešnia, ir staiga trapūs aklo optimizmo saitai, laikę turtingą šeimą kartu, ima trūkinėti. Augant įtampai, iš pažiūros idiliškas šeimos gyvenimas pradeda griūti, o ilgai slopintas kaltės jausmas ir nuoskaudos – lįsti į paviršių.
Joshua Oppenheimeris – dviems „Oskarams“ už savo dokumentinius filmus „Žudymo aktas“ ir „Tylos žvilgsnis“ nominuotas režisierius. Pagaliau, po dešimties metų pertraukos, pasirodė jo ilgai lauktas vaidybinis debiutas „Pabaiga“. Nors filme pasakojama apie pasaulio pabaigą – jos laikas neaiškus. Režisieriui muzika visada buvo svarbus filmų elementas, tad šįkart jis renkasi Holivudo aukso amžiaus miuziklo (muziką kūrė „Kalifornijos svajų“ muzikos prodiuseris, kompozitorius Marius De Vries) žanrą, tokiu būdu trindamas ne tik laiką, bet ir įprastas „pasaulio pabaigos“ filmų taisykles.
Šis filmas yra programos DIDŽIŲJŲ SPINDESYS dalis
Kanų šakelės, Venecijos liūtai, Berlyno lokiai, Lokarno leopardai, BAFTA, Europos kino akademijos statulėlės spindi šios programos režisierių namų lentynose. O kur dar aktoriai, vaidinantys jų naujuosiuose filmuose – Tilda Swinton, Michaelas Shannonas, Gary Oldmanas, Jessica Chastain, Peteris Sarsgaardas… Kai kurių iš šių aktorių lentynose šalia kitų apdovanojimų puikuojasi ir „Oskarai“… Ir visai nesvarbu, ką didieji sukurtų – spindėtų ar kluptelėtų – su malonumu pasidomėsime, ką jie sukūrė ir kaip save perkūrė šįsyk.