1999 metų rugpjūčio 11 dieną visa Europa su smalsumu stebėjo visišką Saulės užtemimą. Tačiau Serbijoje šis įvykis buvo suprastas visai kitaip. Serbė režisierė Nataša Urban Saulės užtemimą paverčia centrine savo filmo metafora. Ji grįžta į gimtąją šalį ir analogine 16 mm kamera fiksuoja savo šeimos ir bičiulių istorijas bei prisiminimus apie aną laiką sykiu klausdama, ar anuometinis karas iš tiesų pasibaigė? „Užtemimas“ – vienas iš tų retų filmų, kuriuose atsiskleidžia kompleksiniai ryšiai tarp praeities ir dabarties.
On August 11, 1999, while the world celebrated a full solar eclipse, most of Serbia’s population barricaded themselves in their homes and nuclear bunkers in fear of the shadow. Using this event as a metaphor for nation’s unclean conscience about the consequences of its political choices, in this essay documentary director confronts her country’s wartime and criminal past, and the evil that is still on the loose today.