Amerikiečių žurnalistė Rūta kartu su tėvu Edeku keliauja į Lenkiją aplankyti jo vaikystės vietovių. Tačiau Holokaustą išgyvenęs Edekas vengia iš naujo išgyventi savo traumą ir vis pakreipia kelionę netikėta linkme, netyčia sukurdamas absurdiškas juokingas situacijas. Žodžio kišenėje neieškantis, linksmuolis tėvukas kelionėje greit susiranda naujų draugų, žarsto savo patarimus dukrai, švelniai pašiepia jos dietą bei norą kapstytis po praeitį.
Rūtą ima erzinti chaotiškas kelionės planavimas bei perdėtas rūpestis ja. Tačiau, pašiepdami vienas kitą, abu visai netikėtai kelionėje atranda tai, ko seniai ieškojo jų abiejų širdys – senus tėvų namus, mamos arbatos servizą, seniai matytą senelio paltą. Netikėtai apsilankę Aušvico koncentracijos stovykloje jie supranta, kad tai ką patyrė leis pažinti vienam kitą ir suprasti, kas yra tikrasis gyvenimo lobis.