Daugiau nei dešimtmetį Artūras Morozovas fotografuoja žmones, atsidūrusius pažeidžiamose situacijose – patyrusius Rusijos okupaciją ir jos pasekmes, nukentėjusius nuo karo Ukrainoje, išgyvenančius socialinę atskirtį Lietuvoje. Artūras tyrinėja socialines problemas, kurios vis dar jaučiamos kaip sovietų okupacijos padarinys.
Filme sutinkame negalią turinčią trijų vaikų mamą Ritą, kurios vyras nusižudė; Danutę, kuri gyvena viena, mažame namuke miške; rusų žiauriai nužudytus karius Lisą ir Jašką; Ivaną, kurio namus ką tik sunaikino bomba. Nepaisant Artūro noro išlikti nešališku ir objektyviu, tarp fotografo ir jo personažų užsimezga glaudus ryšys. Filmas nejučiomis tampa liudijimu apie žmogiškojo ryšio ir vilties stebuklą.