„Touki bouki“ yra modernistinio postkolonijinio kino šedevras. Debiutinis Djibrilo Diop Mambéty filmas pasakoja dviejų įsimylėjėlių istoriją. Mory ir Anta beviltiškai nori pabėgti iš Senegalo sostinės Dakaro į romantizuotą Paryžių, kuriame tikisi surasti laisvę. Jų planą griauna praktinės ir mistinės kliūtys. Mambéty pasakoja šią istoriją pasitelkdamas vizionierišką kino kalbą, netradicinį montažą, tamsų humorą. Tai liudija jo pasiryžimą pasakoti afrikietiškas istorijas naujais būdais. Režisierius apie „Touki bouki“ yra sakęs, kad tai buvo tarsi pasijuokimas iš savęs, iš afrikiečių prisirišimo prie Europos, kuris nulemia, kad jie jaučiasi svetimi savo pačių šalyse.
Pasaulio kino fondo 2008 m. restauruotas Bolonijos Sinematekoje (L’Immagine Ritrovata) kartu su Djibril Diop Mambéty šeima. Restauravimą parėmė Armani, Cartier, Qatar Airways and Qatar Museum Authority.
„TAIP TOLIAU: Į SENEGALĄ“ yra kartu su režisiere Ramata-Toulaye Sy kuruota keturių filmų programa, tarp kurių – ir pačios Sy režisūrinis debiutas. Filmų „Banelė ir Adama“, „Touki bouki“ ir „Atlantės“ veikėjai trokšta pakeisti esamą padėtį, ieškodami išsilaisvinimo iš juos varžančių aplinkybių. Juos stabdo vandenynas, nematomos jėgos, ar tradicijų keliami reikalavimai. Tai pasakojimai apie jaunus žmones ir jų viltis. O Mati Diop filmas „Tūkstantis saulių“ reflektuoja gyvenimą ir būseną, kai tos viltys ir lūkesčiai išblunka laiko tėkmėje arba yra susiduriama su neįveikiamais iššūkiais. Jungdami realistinį ir magišką vaizdavimą filmai atveria skirtingas Senegalo puses ir leidžia pajusti gilius jo gyventojų išgyvenimus.