Filmas pasakoja dviejų draugų – Žano ir Oto – likimus. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje juos siejo tvirti idealai: Žanas buvo daug žadantis prancūzų žurnalistas, Otas – Prancūziją mylintis vokiečių idealistas. Abu tikėjo pacifizmu ir žmonijos gerumu, o jų draugystė atrodė nepajudinama.
Tačiau laikui bėgant gyvenimas juos nuveda skirtingais keliais. Ambicingasis Žanas tampa vienu įtakingiausių Prancūzijos žiniasklaidos savininkų, o jo duktė Korina – viena ryškiausių šalies kino žvaigždžių. Tuo metu Otas kyla politinės karjeros laiptais Vokietijoje.
1940-ųjų gegužę nacistinė Vokietija įsiveržia į Prancūziją. Otas paskiriamas ambasadoriumi Paryžiuje – mieste, kuriame gyvena jo senas bičiulis. Vis dar tikėdamas pacifizmo idėjomis, Žanas savo įtaką žiniasklaidoje ir asmeninius ryšius naudoja tam, kad įtikintų politikus ir visuomenę: bendradarbiavimas su vokiečiais esą gali būti vienintelė išeitis.
Tačiau okupacijos realybė pamažu griauna jo įsitikinimus. Abejonės stiprėja, o skaudžiausiai visa tai išgyvena Korina, kuri jaučiasi įsprausta tarp kūjo ir priekalo. Tuo pat metu ir dviejų senų draugų ryšys ima byrėti – jų pasirinkimai vis labiau tolina vieną nuo kito ir stumia link neišvengiamo tragiško finalo.