Plaukimas Lidijai – ne tik sportas, bet ir vienintelė saugi užuovėja bėgant nuo sudėtingos kasdienybės: smurtaujančio tėvo ir emociškai atitolusios motinos. Tačiau baseino ramybė neapsaugo nuo vėlesnių likimo smūgių – maištingos paauglystės, kovos su priklausomybėmis ir sukrečiančios patirties praradus pirmagimį. Lidija nuskęsta savo skausme, kad galėtų vėl išnirti. Kelias į gijimą veda per rašymą ir drąsą priimti savo kūną bei praeitį tokią, kokia ji buvo – nešlifuotą ir tikrą.
„Vandens chronologija“ – retas kino pavyzdys, kai biografinė istorija netampa sausu faktų rinkiniu, o virsta gyvu, kvėpuojančiu patyrimu. Pagal kultinius Lidios Yuknavitch memuarus sukurtame filme kaip režisierė debiutuojanti aktorė Kristen Stewart atsisako įprastos linijinės pasakojimo struktūros, pasirinkdama sraunią, fragmentišką estetiką, kurioje atmintis banguoja tarsi vandenynas.