Kovo 28 d. visos Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti istorinė drama „Interesų zona“ (The Zone of Interest), pasakojanti apie Aušvico koncentracijos stovyklos pašonėje kuriamą idilišką nacių šeimos gyvenimą.
Britų režisieriaus Jonathano Glazerio kūrinys įvertintas visuose svarbiausiuose kino įvykiuose, pradedant „Grand Prix“ Kanų kino festivalyje ir baigiant dviem „Oskarais“. Atidarymo filmu jį pasirinko ir ką tik pasibaigęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“. Ką apie vieną geriausių metų filmų kalba kino pasaulio atstovai?
„Stipru. Man patinka tokia provokacija pavasariškai nusiteikusiems kino gerbėjams“, – komentuoja taip pat festivalio atidarymo vakarą „Interesų zoną“ žiūrėjęs kino režisierius Romas Zabarauskas. Anot jo, dviem „Oskarais“ įvertintas filmas pasižymi puikia vaidyba, originaliu meniniu sumanymu ir svarbia blogio buities reprezentacija. „Kruopšti garso režisūra, įpinti dokumentiniai kadrai, įraustantis ekranas ir kiti virtuoziški sprendimai prikausto dėmesį; po seanso yra ką aptarti“, – „Interesų zoną“ visiems pamatyti rekomenduoja kūrėjas.
„Seniai teko matyti, kad atidarymo metu žiūrovai neišeitų iki paskutinio titro, nes reikia pasitikrinti, ar dar yra po kojomis žemė, reikia girdėti muziką, veriančią kiaurai kaip žadintuvas ryte. Interesų zona ir yra žadintuvas“, – soc. tinkluose pastebi kino kritikė Santa Lingevičiūtė.
Išsamią refleksiją po „Kino pavasario“ atidarymo publikavo teatrologas Vaidas Jauniškis. „Filmas kapstosi po itin niūrią praeitį, bet netikėtai naujaip. Tiek siužetu, tiek labai gerai apmąstyta technine-konceptualia puse. Glazeris taiko antikinį metodą žiaurumus nukelti už kulisų, ir tai suveikia: jis įdarbina mūsų vaizduotę. Režisierius anksčiau kūrė muzikos video, ir ši patirtis leido itin sumaniai vaizdus žadinti vien garsais“, – rašo jis.
„Režisierius tarsi ragina įsižiūrėti į savo kasdienybę, bandydamas suprasti, kada peržengiama riba, už kurios susitaikoma su savu nužmogėjimu ar jis imamas pateisinti. Tai svarbi filmo žinutė, verčianti susieti „Interesų zoną“ su dabartinių tuščiavidurių žmonių rūmais bei sodais“, – savaitraštyje „7 meno dienos“ publikuotoje recenzijoje rašo Živilė Pipinytė.
„Tai turbūt pirmas mano gyvenime matytas filmas, kai permąstoma pasaulio istorija nešiurpina savo akivaizdžiu žiaurių nusikaltimų žmonijai iliustravimu. Jis atsuka veidrodį mums ir primena, kad dar didesnis blogis yra tiesiog užsimerkti ir apsimesti, kad niekas nevyksta“, – komentuoja visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė. Autorinio kino gerbėja teigia: „Negalėjau patikėti, jog filmo herojai savo rojų kuria palei Aušvico sieną visiškai ramiais veidais, kad jie myli savo vaikus ir gyvūnus, bet jiems visiškai nesvarbios ir net menkos gyvybės yra tų, kurie tik klykia už tos spygliuotos vielos. Reikėjo kelių dienų apmąstymams. Dabar galvoju, kad teisūs tie, kurie sako, kad istorija sukasi ratu. Apsidairiusi aplinkui ir šiandien matau tą filmo scenarijų. Gal net savo kieme.“
JAV studijos A24 pristatomą filmą Baltijos šalyse platina „Kino Pavasaris Distribution“.