Kinas, kuriam nereikia žodžių
Projektas siekė aktualizuoti nebylųjį kiną, išryškinti jo paveldinę prasmę ir pritaikyti jo rodymo bei kūrybinio interpretavimo galimybes šiandienai. Jo metu suorganizuoti šešių chrestomatinių nebylių kino klasikos filmų seansai bei sukurtos naujos dirbtuvės „Susitikimas su Č. Čaplinu“. Dvejus filmų seansus pristatė kino istorikas Gediminas Jankauskas, taip auditoriją plačiau supažindindamas su šiuo kino kūrybos metodu ir laikotarpiu. Tuo tarpu, kino dirbtuvės pažinti nebylųjį kiną kvietė vaikus, pasitelkiant lengvai atpažįstamą Č. Čaplino figūrą.
Edukacinių-kūrybinių dirbtuvių „Susitikimas su Č. Čaplinu“ metu dalyviai susipažino su nebyliu kinu, žiūrėjo ir aptarė keletą žymiausių nebylaus kino scenų bei praktiškai išbandė savo jėgas animacijos kūrime naudodami sustabdyto kadro techniką. Taip pat jie sužinojo kaip gaminamos animacijos kūrimui skirtos lėlės bei patys filmukų gamybai naudojo originalią rankų darbo animacijos lėlę Čarlį Čapliną. Šias edukacines dirbtuves Kauno kino centras ir toliau organizuoja Kauno miesto moksleiviams.
Specialaus filmų ciklo metu buvo parodyti filmai: „Aukso karštligė“ (1925), „Generolas“ (1926), „Pandoros dėžė“ (1929), „Dr. Kaligario kabinetas“ (1920), „Vaikas“ (1921) ir „Metropolis“(1927).
Projektas finansuotas Lietuvos kino centro lėšomis.