Avangardinio kino krikštatėvis Jonas Mekas savo kūrybine laisve ir tikėjimu kino galia įkvėpė menininkus nuo Martino Scorseses iki Marinos Abramovič. Tačiau viduje jam buvo sunku. Jaunystės traumos ir priverstinis išvykimas iš Lietuvos paliko žymių. Tai intymus žvilgsnis į Meko gyvenimą ir darbą, apimantis dar nerodytas juostas bei neviešintus garso įrašus. Čia atsiskleidžia grožio akimirkos tarp skaudžių praradimų ir žmogus, kuris su kamera rankose stengėsi suprasti viso to prasmę.
„Pasibaigus Meko šimtmečio renginių bangai, rodos, nebėra, ką pridurti, tačiau šis filmas pasirodė kupinas to, kuo festivalis labiausiai nori dalintis su žiūrovais – šviesa, tikrumu ir užkrečiančia meile kinui. Ką jau kalbėti apie tai, kad burti kino bendruomenę siekiančiam festivaliui Mekas yra geriausias pavyzdys. Mano galva, tai geriausias iki šiol sukurtas Meko portretas, kuris nuo kitų skiriasi tuo, kad nėra tik apie nesuskaičiuojamus jo vaidmenis, aplinką ir kūrybą, bet ir apie jo mažiau pažįstamą vidinį gyvenimą.“ (Aistė Račaitytė)